{"id":106300,"date":"2023-06-01T09:07:21","date_gmt":"2023-06-01T06:07:21","guid":{"rendered":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/?p=106300"},"modified":"2023-06-01T09:07:21","modified_gmt":"2023-06-01T06:07:21","slug":"naujausiame-europos-patentu-indekse-lietuva-pirmauja-tarp-baltijos-saliu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/2023\/06\/01\/naujausiame-europos-patentu-indekse-lietuva-pirmauja-tarp-baltijos-saliu\/","title":{"rendered":"Naujausiame Europos patent\u0173 indekse Lietuva pirmauja tarp Baltijos \u0161ali\u0173"},"content":{"rendered":"

Naujausiame, 2022 m. Europos patent\u0173 indekse, paskelbtame Europos patent\u0173 tarnybos (EPT), Lietuva u\u017eima 24 viet\u0105 i\u0161 39 Europos valstybi\u0173, kurios yra Europos patent\u0173 organizacijos nar\u0117s. Per metus Lietuvos parei\u0161k\u0117jai pateik\u0117 10 proc. daugiau parai\u0161k\u0173 d\u0117l nauj\u0173 i\u0161radim\u0173 patentavimo, da\u017eniausiai norima patentuoti medicinos technologij\u0173 ir biotechnologij\u0173 i\u0161radimus. <\/strong><\/p>\n

2022 m. Lietuvos parei\u0161k\u0117jai \u00a0EPT i\u0161 viso pateik\u0117 78 parai\u0161kas patentams gauti. Palyginimui, Estija pateik\u0117 66 parai\u0161kas ir u\u017e\u0117m\u0117 26 viet\u0105, Latvija su 22 parai\u0161komis liko 33-ia.<\/p>\n

Lietuvos i\u0161rad\u0117j\u0173 aktyvumas pastebimas jau ne pirmus metus \u2013 2021 m. EPT buvo pateikta 42 proc. daugiau parai\u0161k\u0173 nei 2020 m. Pasak Valstybinio patent\u0173 biuro direktor\u0117s Irinos Urbon\u0117s, tai rodo, kad m\u016bs\u0173 \u0161alies i\u0161rad\u0117j\u0173 k\u016brybingumas, siekis prisid\u0117ti prie pasaulini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 sprendimo nesenka ir yra kryptingos inovacij\u0173 skatinimo, paramos k\u016br\u0117jams, mokslui, smulkiam ir vidutiniam verslui politikos atspindys.<\/p>\n

\u201ePatentavimo aktyvumui didel\u0119 \u012ftak\u0105 daro bendra ekonomin\u0117 situacija, \u0161vietimas, intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s k\u016brimo, apsaugos ir naudojimo skatinimo mechanizmai, verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Patento parai\u0161k\u0173 skai\u010dius neatspindi tikrojo Lietuvos inovacij\u0173 k\u016brimo potencialo, nes ne visos inovacijos yra patentuojamos kaip i\u0161radimai. Vis d\u0117lto tik patentu apsaugotas i\u0161radimas suteikia verslui konkurencin\u012f prana\u0161um\u0105 rinkoje, garantuoja i\u0161radimo k\u016brimo s\u0105naud\u0173 gr\u0105\u017e\u0105 ir peln\u0105, teisi\u0173 gynim\u0105, tad svarbu ne tik patentuoti, bet ir r\u016bpintis patentuot\u0173 i\u0161radim\u0173 komercializavimu ir apsauga\u201c, \u2013 sako I. Urbon\u0117.<\/p>\n

Daugiausia parai\u0161k\u0173 \u2013 medicinos technologij\u0173 srityje <\/strong><\/p>\n

Europos patent\u0173 indekso duomenimis, per 2022 m. i\u0161 viso gauta beveik 84 t\u016bkst. parai\u0161k\u0173 i\u0161 39 Europos valstybi\u0173. Daugiausia parai\u0161k\u0173 gauta i\u0161 Vokietijos (beveik 27 t\u016bkst.), Pranc\u016bzijos (11 t\u016bkst.) ir \u0160veicarijos (9 t\u016bkst.). Ma\u017eiausiu pateikt\u0173 parai\u0161k\u0173 skai\u010diumi i\u0161siskyr\u0117 \u0160iaur\u0117s Makedonija (2 parai\u0161kos), Albanija (3 parai\u0161kos) ir San Marinas (6 parai\u0161kos).<\/p>\n

Did\u017eiausi\u0105 2022-aisiais pateikt\u0173 parai\u0161k\u0173 dal\u012f sudar\u0117 skaitmenini\u0173 komunikacij\u0173 (8,6 proc.), medicinos bei kompiuteri\u0173 technologij\u0173 (po 8 proc.), elektronikos bei energetikos (7 proc.), farmacijos (5 proc.) sri\u010di\u0173 i\u0161radimams patentuoti skirtos parai\u0161kos.<\/p>\n

Lietuvos pateiktos parai\u0161kos pasiskirst\u0117 kiek kitaip. Apie 15 proc. parai\u0161k\u0173 buvo pateikta siekiant patentuoti medicinos technologij\u0173 i\u0161radimus, antroje vietoje buvo biotechnologini\u0173 i\u0161radim\u0173 patentavimas \u2013 14 proc., tre\u010dioje \u2013 chemijos in\u017einerijos sektoriaus i\u0161radimai (10 proc.).<\/p>\n

    \n
  1. Urbon\u0117 sako, kad i\u0161radimo patentavimas n\u0117ra privaloma proced\u016bra, i\u0161radimas gali b\u016bti naudojamas rinkoje ir tuo atveju, jeigu jis n\u0117ra patentuotas. Ta\u010diau i\u0161radimo suk\u016brimas da\u017eniausiai yra sud\u0117tingas procesas, reikalaujantis ilgalaiki\u0173 mokslini\u0173 ir finansini\u0173 investicij\u0173, tod\u0117l yra naudinga j\u012f u\u017epatentuoti ir gauti patentu suteikiam\u0105 teisin\u0119 apsaug\u0105.<\/li>\n<\/ol>\n

    \u201ePatentas suteikia i\u0161imtin\u0119 teis\u0119 \u012f i\u0161radim\u0105 (nauj\u0105 \u012frengin\u012f, produkt\u0105 ar proces\u0105). Tik patento savininkas turi teis\u0119 gaminti, parduoti ar kitaip naudoti savo i\u0161radim\u0105. Konkurentai neapsaugot\u0105 nauj\u0105 produkt\u0105 gali nukopijuoti ir j\u012f v\u0117liau parduoti, o patento suteikiama i\u0161imtin\u0117 teis\u0117 suteikia galimybes nuo to apsisaugoti. Vadinasi, patentas yra priemon\u0117 u\u017etikrinti verslo konkurencingum\u0105. Patent\u0105 taip pat galima licencijuoti, jis gali palengvinti komercini\u0173 partneri\u0173 paie\u0161k\u0105, b\u016bti rinkodaros veiksm\u0173 dalimi\u201c, \u2013 teigia pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

    Patentuoja ir nacionaliniu lygiu<\/strong><\/p>\n

    Patentus i\u0161radimams i\u0161duoda ne tik regionin\u0117 EPT, kurios i\u0161duodamas patentas gali galioti 39 Europos patent\u0173 konvencijos valstyb\u0117se nar\u0117se, \u012fskaitant ir Lietuv\u0105, bet ir nacionalin\u0117 tarnyba \u2013 Valstybinis patent\u0173 biuras (VPB). Pasak I. Urbon\u0117s, skirtumas yra tas, kad \u012f VPB i\u0161rad\u0117jai kreipiasi tuomet, kai nori savo i\u0161radim\u0105 apsaugoti Lietuvoje ir gauti nacionalin\u012f patent\u0105. Per metus VPB gauna apie 100 nacionalini\u0173 patent\u0173 parai\u0161k\u0173, o \u012f Lietuv\u0105 i\u0161ple\u010diama apie 1000 Europos patent\u0173. Regioninis ir nacionalinis i\u0161radimo patentavimas turi ir proced\u016brini\u0173 skirtum\u0173, i\u0161 kuri\u0173 pagrindinis \u2013 Lietuvoje galioja pareik\u0161tin\u0117 patent\u0173 sistema, kuomet nagrin\u0117jant parai\u0161kas netikrinamas i\u0161radimo naujumas ir neakivaizdumas, o EPT atliekama gilesn\u0117 ekspertiz\u0117.<\/p>\n

    \u201eVerta pamin\u0117ti, kad padav\u0119 nacionalinio patento parai\u0161k\u0105, parei\u0161k\u0117jai papildomai gali pateikti pra\u0161ym\u0105 atlikti paie\u0161k\u0105 EPT ir taip pasitikrinti, ar j\u0173 i\u0161radimas atitinka keliamus reikalavimus, t. y., yra naujas ir neakivaizdus. Pagal dvi\u0161al\u012f EPT ir VPB susitarim\u0105, Lietuvos parei\u0161k\u0117jams, kurie yra fiziniai asmenys, ma\u017eos ir vidutin\u0117s \u012fmon\u0117s, mokslo ir studij\u0173 institucijos, pelno nesiekian\u010dios organizacijos, 2336 eurus siekian\u010diam paie\u0161kos mokes\u010dio dyd\u017eiui pritaikoma 80 proc. nuolaida\u201c, \u2013 sako VPB vadov\u0117.<\/p>\n

    Be to, kai patentas yra i\u0161duodamas VPB, jis galioja Lietuvos teritorijoje, o EPT i\u0161duotas patentas gali \u012fsigalioti bet kurioje i\u0161 Europos patent\u0173 konvencijos valstybi\u0173, jeigu per 3 m\u0117n. po patento i\u0161davimo yra kreipiamasi \u012f nacionalines tarnybas d\u0117l patento \u012fsigaliojimo, pateikiamas jo vertimas ir sumokami mokes\u010diai.<\/p>\n

    Nuo 2023 m. bir\u017eelio 1 d. prad\u0117s veikti Bendro galiojimo Europos patentas ir \u012fsigalios pakeitimai, kuomet\u00a0atsiras galimyb\u0117 padavus vien\u0105 parai\u0161k\u0105 EPT ir jai i\u0161davus Bendro galiojimo Europos patent\u0105, \u012fgyti viening\u0105 i\u0161radimo apsaug\u0105 tose ES valstyb\u0117se nar\u0117se, kurios yra prisijungusios prie Bendro galiojimo patent\u0173 sistemos pagal \u00a02012 m. gruod\u017eio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglament\u0105, kuriuo \u012fgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendr\u0105 patentin\u0119 apsaug\u0105, ir ratifikavusios Bendro patent\u0173 teismo susitarim\u0105.<\/p>\n

    VPB 2022 m. i\u0161dav\u0117 93 patentus \u2013 12 proc. daugiau nei 2021 m. (83). Daugiausia j\u0173 buvo i\u0161duota i\u0161radimams chemijos\/metalurgijos, fizikos ir \u017emogaus poreiki\u0173 tenkinimo srityse.<\/p>\n

    Anot I. Urbon\u0117s, kasmet ger\u0117jantys Lietuvos rodikliai Europos patent\u0173 indekse d\u017eiugina, ta\u010diau visada norisi siekti dar auk\u0161tesni\u0173 rezultat\u0173. Tuo tikslu VPB u\u017esakymu \u0161iuo metu atliekama Intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s paskat\u0173 studija, kuri pad\u0117s i\u0161gryninti Lietuvoje taikomas intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s k\u016brimo skatinimo priemones, iniciatyvas, kurios prisid\u0117t\u0173 prie intensyvesnio intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s galimybi\u0173 i\u0161naudojimo, patento parai\u0161k\u0173 skai\u010diaus augimo, kuriam\u0173 i\u0161radim\u0173 patent\u0173 kokyb\u0117s gerinimo.<\/p>\n

     <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Naujausiame, 2022 m. Europos patent\u0173 indekse, paskelbtame Europos patent\u0173 tarnybos (EPT), Lietuva u\u017eima 24 viet\u0105 i\u0161 39 Europos valstybi\u0173, kurios […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":106301,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[240,1],"tags":[129,508,278,506,274,436],"class_list":["post-106300","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-240","category-naujienos","tag-intelektine-nuosavybe","tag-pasaulinis-patentu-indeksas","tag-patentai","tag-patentu-indeksas","tag-valstybinis-patentu-biuras","tag-vpb"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106300","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=106300"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106300\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":106302,"href":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106300\/revisions\/106302"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/wp-json\/wp\/v2\/media\/106301"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=106300"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=106300"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/ainisdev.eu\/intelektine\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=106300"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}